DEGIMAS

Bet koks degimo procesas vyksta dalyvaujant deguoniui. Ore esantis deguonis taip pat dalyvauja degimo procese. Orą daugiausia sudaro deguonis (O2-20,95%), azotas (N2-48,09%), argonas (Ar-0,93%) ir anglies dioksidas (CO20,03%).

Degimo procesui palaikyti tiekiamas oras skirstomas į du tipus – pirminį, antrinį Pirminio oro paskirtis: kuro džiovinimas;tiekiamas degimo procesui palaikyti papildomo deginimo metu;

Antrinio oro paskirtis: tiekiamas dujų degimo procesui palaikyti, ir atsiradus tinkamom sąlygom susidariusio junginio (suodžių) sudeginimui

Krosnies kūrenimas – teisingas kuro kiekis-puikus degimas

Kokias malkas geriausiai rinktis?
Norėdami gauti ne per daug ir ne per mažai šilumos atitinkamoje erdvėje, turime atsižvelgti ne tik šildymo agregato tipą ir talpą bet ir į naudojamo kuro savybes, kaloringumą ir , aišku, kiekį. Tinkamai
pasirinkus malkas , bus švarus stiklas, neužsikimš kaminas.

Kaip dega mediena?
Išskiriama keletas medienos degimo fazių, vykstančių tuo pat metu.

1.Pirmoji-garinimo fazė, kurios metu garuoja medienoje esantis vanduo, kai pasiekiama 100 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Šioje fazėje reikia dėti smulkintas pliauskas, kad malkas pasiektų reikiama
įdegimui temperatūra.

2.Kai temperatūra pasiekia 100-150 laipsnių, medienoje pradeda skilti kietos medžiagos it virsti dujomis. peržengus 150 laipsnių temperatūros ribą, dujinių substancijų išsiskyrimas pagreitėja – jos
sudaro apie 80 procentų degimo medžiagų.

3.Pačių dujų degimas prasideda daugmaž nuo 225 laipsnių, taip pat prasideda šilumos išskyrimas, kuris pasiekia savo aukščiausią vertę – 300 laipsnių. Šiuo metu išskiriami didžiausi šilumos kiekiai, liepsnos temperatūra gali siekti 1100 laipsnių pagal Celsijų.

4.Rusenimas. Kai susidariusios dujos išdega, degimas lėtėja, temperatūra krinta , lieka medžio anglys, rusenantys beveik be liepsnos, prie 800 laipsnių temperatūros.

Esant nekokybiškam degimui susidaro per didelis kiekis anglies monoksido ir dioksido ir kietųjų dalelių.

Aplinkosaugos faktorius: Cheminė medienos sudėtis yra pagrinde anglis, vandenilis ir deguonis. Medienoje praktiškai nėra kenksmingų medžiagų: švino, chloro ar sunkiųjų metalų. Esant teisingai degimui susiformuoja anglies dvideginis ir vandens garai bei nedidelis kiekis pelenų, išsiskiriančios kaip kietoji medžiaga degimo metu. Tačiau jei degimas nekokybiškas, degimo sistema nepažangi, tuomet į aplinką gali išsiskirti ir sunkiųjų metalų, rūgščių ar formaldehido. Labai svarbu yra rinktis prietaisą, turintį antrinę švarią degimo sistemą ir kūrenti teisingai.

Keletas patarimų, kaip žinoti, ar degimo procesas yra geras:

1.tinkamai sudegus medienai, lieka nedidelis kiekis baltų pelenų, nes juose beveik nebelieka anglies.

2.Jei iš kamino išeinančių dūmų beveik nesimato, degimo proceso temperatūra ir kuras yra tinkami, židinio degimo sistema kokybiška.

3.Jei temperatūra nekyla, stiklas aprūksta ir sunkiai nusivalo, reiškia , kad kūrenate per šlapią medieną. Ką tik supjautos medienos drėgmė siekia iki 50 procentų, o iš tokios medienos 1 kg vidutiniškai galima išgauti tik 2,3 kWh, kai tuo tarpu sauso kuro vertė didėja iki 4,3kWh/ 1 kg. Taigi, jei deginate drėgnas malkas, negaunate rezultato, šilumos ir valote aprūkusius stiklus ir kaminus:)

Antrinis oras krosnyje.

Antrinis oras yra „stebuklingas“ sprendimas šiuolaikinėse krosnyse. Sunku patikėti, bet tai faktas: teisingai padavus papildomą orą į pakurą kuro degimas tampa efektyvesnis ir švaresnis. (Sudeginami suodžiai)

Norėdami visiškai suprasti degimą, išsamiai išnagrinėkime degimo procesą krosnyje: Degimas yra cheminis degiųjų medžiagų susijungimas su deguonimi (oru), kartu su staigiu temperatūros padidėjimu ir didelio šilumos kiekio išsiskyrimu. Degant kurui susidaro dujos. Aggregate lieka tik pelenai ir šlakas.

Kietojo kuro deginimo procesas skirstomas į tris etapus:

1. uždegimas (uždegimas),
2. aktyvus degimas
3. dadegimas.

Pirmajame etape kietasis kuras pirmiausia kaitinamas ir džiovinamas ir 105–110 °C temperatūroje netenka drėgmės. Tada 300–400 °C temperatūroje ima irti į lakias medžiagas ir kietą likutį.

Įvairių kuro rūšių užsidegimo temperatūra (apytikslė) yra tokia, °C: medienos – 300; rusvosios anglies – 300 – 400; anglis – 450 – 500; antracitas – 700 – 750; skystasis kuras 500 – 600; dujų apie 600.

Aktyvaus degimo etapui būdinga aukšta temperatūra (virš 1000 °C) su maksimaliu šilumos išsiskyrimu ir didžiausiu oro (deguonies) sunaudojimu koksui ir lakiosioms medžiagoms deginti.

Žarijų dadeginimas pasižymi mažėjančia šilumos gamyba ir mažėjančiu oro poreikiu. Priežastys ir sąlygos, dėl kurių gali atsirasti deginimas malkomis kūrenamoje krosnyje: Nesudegęs kuras (lakios medžiagos), įtrauktas į krosnies gilumą, gali užsidegti sudarius tinkamas sąlygas. Esant aukštai temperatūrai ir esant papildomam deguoniui, įvyksta antrinis užsidegimas. Antrinis užsidegimas vyksta krosnies viduje, o ne pakuroje, o tai žymiai padidina dujų temperatūrą kanaluose. Antrinis degimas vyksta specialiai tam skirtoje papildomo degimo kameroje.

Antrinio oro tiekimo į krosnį būdai:

1.Antrinis oro padavimas per pakuros dureles.
2.Antrinis oro tiekimas per specialią angą krosnies korpuse.
3.Antrinis oro padavimas per vamzdį.
4.Antrinis oro tiekimas per specialų plytų kanalą krosnies viduje.

1. Antrinio oro tiekimas per pakuros dureles. Labiausiai paplitęs antrinio oro tiekimo į krosnį būdas. Daugelis šiuolaikinių krosnelių durų turi specialias angas ant korpuso, kad oras galėtų patekti į pakurą. Paprastai šios skylės yra patogiaicuždaromos sklende. Ši sklendė reguliuoja tiekiamo oro kiekį.

2. Antrinis oro padavimas per specialią angą krosnies korpuse.
Šio metodo privalumas yra tas, kad jį galima paduoti būtent ten, kur kaupiasi nesudegusios medžiagos. Sunkumas yra tas, kad nėra lengva nustatyti tokią magišką vietą krosnyje.

3. Antrinis oro padavimas per vamzdį.
Tai yra kanalas, skirtas orui patekti iš krosnies pelenų duobės į antrinio oro tiekimo zoną. Jis pagamintas iš nerūdijančio plieno ir montuojama krosnyje su išsiplėtimo tarpais galimam plėtimuisi. Antrinio oro padavimo organizavimas yra gana techniškas ir modernus sprendimas krosnių konstrukcijoje. Norint tinkamai tai įrengti, svarbu suprasti degimo procesus krosnyje ir ugnies poveikį medžiagoms. Tiesą sakant, nedaugelis krosnių gamintojų naudoja šį metodą, nes Tai gana sudėtingas darbas, reikalaujantis aiškaus projekto ir geros statybai naudojamos medžiagos kokybės.

4. Antrinis oro padavimas per specialų plytų kanalą krosnies viduje.
Geras būdas tiekti antrinį orą, jei krosnies viduje yra pakankamai vietos.. Jei jūsų dydis negazdina tai geriausias būdas paduoti orą į pakurą.