Dūmtakiai yra krosnies korpuso viduje esantys kanalai, jungiantys pakurą su kaminu. Jie skirti sugerti šilumą iš degimo produktų. Ši šiluma perduodama visam krosnies korpusui, kuris išskiria ją į kambario orą.

Dūmtakiai turi ilgą, vingiuotą kelią su vienu ar keliais posūkiais. Kad kaminai geriau atliktų savo paskirtį, juos montuojant reikia laikytis šių sąlygų:

a) dūmų cirkuliacija turi būti pakankamo dydžio, kad laisvai praeitų visas išmetamųjų dujų tūris.

b) Nepatartina didelių kanalų skerspjūvių, nes jie padidina krosnelės išorinį tūrį ir sumažina dujų pratekėjimo greitį. Sumažinus greitį, pablogėja sienų šilumos sugėrimas.

Esant dideliam dūmų kanalų skerspjūviui, dujų judėjimas per juos gali būti netolygus. Reikėtų nepamiršti, kad karštesnės dujos visada linkusios kilti aukštyn, kaip lengvesnės. Jei kanalas per didelis, jo
viršutinėje dalyje tekės įkaitusios dujos, o apatinėje bus stebimas šalto oro sąstingis. Kai dujos juda, mes stebime reiškinį, kuris yra tiesiogiai priešingas vandens judėjimo pobūdžiui kuris dėl savo tūrinio svorio
judėdamas visada užima apatinę kanalo dalį.

Norint blokuoti karštų dujų srauto judėjimą, slenkstis turi būti įrengtas viršuje; tada karštas srautas bus atitvertas, jis turės užsilaikyti tol kol neatvės, tik tad ajis nusileis žemyn ir gales išeiti iš sistemos. Sienelių vidinis paviršius, t.y. jų ilgis ir skerspjūvis turi būti nustatomi pagal šilumos poreikį, reikalingą patalpoms šildyti. Įprastose krosnyse šilumos sugerties laikas atitinka degimo laiką ir yra tik 1,5-2 valandos, o krosnies šilumos atidavimo trukmė siekia vidutiniškai 12-24 valandas. Pagrindinis timkamai kūrenamos krosnies rodiklis tai
išeinančių dujų į kaminą temperatūra

Aukšta temperatūra, apie 250-300°, rodo mažą dūmų kanalų paviršių. Per žema išmetamųjų dujų temperatūra (žemesnė nei 100°) rodo per didelį dūmų kanalų paviršių. To pasekmė gali būti vandens garų ir
dervųnusėdimas ant kamino sienelių, kurios rudų dėmių pavidalu prasiskverbs pro mūrą ir palaipsniui jį sunaikins.

Normali išmetamųjų dujų temperatūra prieš išleidžiant į kaminą turėtų būti laikoma 120-140°;

c) dūmų cirkuliacija krosnyse turi būti organizuojama taip kad daugiau kaistų apatinė krosnies dalis. Būtina vengti viršutinės dalie perkaitimo, kadangi tai kenkia šilumos cirkuliacijai patalpoje, ir žmonės blogiau jaučia spinduliuojamą šilumą

d) labai svarbu bendras dūmų kanalų ilgis ir ypač apsisukimų skaičius, nes visa tai mažina trauką. Pirmenybė teikiama mažo dujų pasipriešinimo krosnims, kurioms nereikia didelės traukos jėgos kamine.

Pagrindinės dūmų cirkuliacijos sistemos (kanalinės)

Dujų judėjimas krosnyje yra vadinamas cirkuliacija. Pagrindinės cirkuliacijos sistemos: kanalinės, gaubtinės ir mišrios sistemos. Kanalų sistemos numato išmetamųjų dujų pašalinimą naudojant kanalus.
Priklausomai nuo dūmų srauto krypties, jie skirstomi į daugiasūkius ir viensūkius.

Daugiasūkių sistemose dūmų kanalas susideda iš nuosekliai sujungtų vertikalių ir horizontalių sekcijų, kuriomis dujos teka iš pakuros į kaminą, įveikdamos daugybę apsisukimų. Piešinyje pavaizduota keli daugiasūkių sistemų pavyzdžiai:

Šios krosnys įkaista labai netolygiai,o tai gali įtakoti krosnie skilimus . Dėl didelio kiekio posūkių reikia didesnės kamino traukos. Posūkių gausa skatina suodžių nusėdimą, o juos išvalyti itin sunku. Mažasūkės
sistemos turi vieną kėlimo kanalą ir vieną ar daugiau nuleidimo kanalų, sujungtų lygiagrečiai, t.y. dūmų judėjimas jais vyksta viena kryptimi- sekantis paveikslėlis

Nors vertikalių kanalų skaičius gali būti toks pat, kaip ir daugiasūkėje grandinėje, tačiau išmetamųjų dujų srautas ir dujų pasipriešinimas abiem schemoms skirsis. Kelių apsisukimų sistemoje dujos turi praeiti per keturis vertikalius kanalus ir devynis apsisukimus iš eilės, kol pasiekia kaminą 5. Vieno apsisukimo sistemoje dujos, pakilusios per pirmąjį pakilimo kanalą 1, po krosnies perdanga nukrypsta į visus lygiagrečius kanalus 2, 3 ir 4 ir, nusileidusios, priartėja prie kamino 5, padarę vieną pilną apsisukimą. Kiekviena dujų dalis šiuo atveju
praeina per du kanalus ir keturis apsisukimus, todėl pasipriešinimas čia yra daug mažesnis nei daugiasūkėje sistemoje. Krosnies įšilimas vyksta daug tolygiau, nes dujų temperatūra visuose lygiagrečiuose nusileidimo kanaluose yra vienoda.

Dar viena labai vertinga sistemos, turinčios vieną kylantį kanalą ir kelis lygiagrečius nusileidimus, savybė – dujų srauto savireguliavimas besileidžiančiuose kanaluose. Visi nusileidimo kanalai paprastai šildomi tolygiai. Sumažėjus traukai bet kuriame kanale, sumažėja per jį praeinančių dujų tūris, taigi ir temperatūra nusileidimo kanalo viduje. Dujų tūrinis svoris čia padidės, o sunkesnės dujos leisis (kris) greičiau, t.y., padidės dujų judėjimo greitis mažiau šildomame kanale ir į jį vėl subėgs didesnis dujų kiekis. Kanalo šildymas padidės, o dujų praėjimas per visus nusileidimus vėl taps vienodas.

Norėčiau pastebėti, kad montuojant kelis lygiagrečius pakilimo kanalus ir vieną nuleidžiamą traukos savireguliacijos nebus. Sumažėjus traukai viename iš kanalų, jis atvės. Jame esančios dujos taps sunkesnės ir
pradės prarasti savo kilimo greitį, kol visiškai sustos. Vienas pakilimo kanalas bus pašalintas iš bendro krosnies veikimo. Tokia dujų judėjimo Sistema naudojama ir naujose krosnyse.

Sistemos trūkumas – viršutinės krosnies dalies perkaitimas, kur veržiasi karščiausios išmetamosios dujos. Dujos į apatinę krosnies pusę patenka jau atvėsusios, todėl jos kaitinimas būna silpnesnis.

DEGIMAS

Bet koks degimo procesas vyksta dalyvaujant deguoniui. Ore esantis deguonis taip pat dalyvauja degimo procese. Orą daugiausia sudaro deguonis (O2-20,95%), azotas (N2-48,09%), argonas (Ar-0,93%) ir
anglies dioksidas (CO20,03%).

Degimo procesui palaikyti tiekiamas oras skirstomas į tris tipus – pirminį, antrinį Pirminio oro paskirtis: kuro džiovinimas;tiekiamas degimo procesui palaikyti papildomo deginimo metu;

Antrinio oro paskirtis: tiekiamas dujų degimo procesui palaikyti, ir atsiradus tinkamom sąlygom susidariusio junginio (suodžių) sudeginimui

Kaip prieš tai mes supratom, degime dalyvauja ne tik degios dujos bet ir nedegios. Gaubtinė sistema ir buvo sukurta tam kad atskirti jau sudegusias (karštas dujas) nuo nesudegusių (azotas,argonas,anglies dioksidas) salyginai šaltų dujų.

Šioje sistemoje nėra dūmų k analų, o virš pakuros yra apverstos stiklinės pavidalo kamera;

a paveikspėlyje yra dujų įėjimo anga šalia pakuros dujų išėjimo kanalas žemyn. Degimo produktai, patekę į gaubtą iš pakuros, kyla išilgai ašies iki krosnies perdangos. Čia jie nukrypsta link gaubto sienelių ir, atvėsę,
pradeda leistis palei sieneles iki gaubto kameros dugno, o per išėjimo angą nukreipiami į kaminą. Tuo tarpu nedegios ir sąlyginai šaltos dujos neturi galimybės pakilti auštyn todėl, kad ten jau sudegęs deguonis. Tokiu būdu degios dujos sudega ir įkaitusios pakyla į gaubto viršų, o nedegios dujos, neturėdamos galimybės pakilti, natūraliai priverstos judėti apačioje link kamino.

Siekiant geriau panaudoti išmetamųjų dujų šilumą, gaubto viduje įtaisytas „užpildas“ (plytinio mūro pavidalu narvelyje su tarpais), kad dūmai galėtų laisvai praeiti; Išilgines pertvaras galite padaryti išilgai gaubto aukščio, nepratęsdami jų iki krosnies perdangos, šulinių pavidalu. Gaubto tipo konstrukcija yra lengvai pasatoma ir turi mažiausią pasipriešinimą dujų judėjimui. Jo trūkumas, kaip ir vieno apsisukimo krosnyse, yra didelis viršutinės krosnies dalies perkaitimas. Kad neatsirastų įtrūkimų (dėl perkaitimo), persidengimo storis daromas trimis ar daugiau plytų eilių.

b paveikslėlyje pavaizduota gaubtinė Sistema su dviem nuosekliai sujungtais gaubtais. Tokią sistemą galima naudoti norint nuvesti dujas tolyn nuo pakuros. Tokioje sistemoje karštos dujos pakimba viršutinėje
gaubto dalyje, o šaltos (banguota rodyklė) naturaliai keliauja pažeme link kamino. Šios sistemos tr9kumas vis dart as pats- krosnies perdangos perkaitimas.

c paveikslėlyje pavaizduota dviejų gaubtų sistema, kurie stovi vienas ant kito. Ši Sistema išsprendė perkaitusios perdangos problemą. Tokiu būdu pastatyta krosnis 1. Neperkaista viršuje 2. Apatinė dalis šiltesnė
už viršutinę. Net jei vidurinė krosnies perdanga įkaista smarkiau ji perteklinę šilumą atiduod į antrąjį gaubtą, į kurį patenka dujos kuros dar gali atiduoti dalį savo šilumos. Tuo tarpu šaltosios dujos cirkuliuoja savu keliu (apačia) ir negali pakilti į gaubto viršutinę dalį.

Tai užtikrina didžiausią krosnies dugno šildymą. Karštos dujos iš krosnies pirmiausia leidžiasi žemyn, kaitindamos apatinę krosnies pusę, o tada, iš dalies atvėsusios, kyla aukštyn. Viršutinė kanalų sistemos dalis yra pagaminta vieno posūkio arba gaubto pavidalu. Tai sumažina dujų pasipriešinimą. Nepaisant to, kad dūmų cirkuliacijos sistemose su apatiniu šildymu dujų pasipriešinimo vertė yra didesnė nei gaubtinėse, jos vis vieną puikiai atlieka savo funkciją.