Pirties krosnys ir jų savybės

Pirties krosnys – tai esminė pirties įranga, pirties širdis, užtikrinanti šilumos tiekimą ir leidžianti sukurti specifinę, sveikatai palankią aplinką. Pirties krosnys buvo naudojamos tūkstančius metų, ir jų
technologija bei panaudojimas per laiką labai išsivystė.

Pirtis padeda atsikratyti neigiamų emocijų ir dažnai siejama susveiku atsipalaidavimu, gera nuotaika ir jaukia atmosfera. Krosnis yra pirties širdis; komfortas, garo kokybė ir saugumas priklauso nuo jos savybių. Pasirinkti pagrindinį Pirties atributą nėra taip lengva, tam yra per daug pasirinkimo kriterijų ir reikalavimų. Ir jei savininkas nusprendė pastatyti pirtį, jis turės išspręsti kelis klausimus: nuspręsti dėl krosnies medžiagos ir dizaino, apgalvoti jos dydį ir kuro rūšį. Šiuos klausimus gali padėti išspręsti krosnininkas.

Šiandien nedaugelis žmonių žino, kad pirties krosnies konstrukcijos metodas ir veikimo principa skiriasi, nuo krosnies, ant kurios gaminamas maistas ar su ja šildomas namas. Malkinės pirties krosnys būna metalinės (jau pagamintos, kartais jas reik surinkti vietoje), dūminės ir mūinės.

Metalinės pirties krosnys

Šios krosnys pastaraisiais dešimtmečiais i pirties krosnių rinka dideliais žingsniais einančios nuolatinio veikimo pirties krosnys. Į garinę galima eiti ir krosnies kūrenimo metu. Tokių krosnelių
privalumai :

– Pakankamai greitai įkaista ir dažniausiai pakanka valandos kūrenimo ir galima eiti į pirtį. Kol maudosi zmonės pirtyje krosnelę galima ir toliau kūrenti taip pakeliant temperatūrą iki norimos kaitros.
– Pritrūkus garo galima ir vėl įkurti ugnį ir dašildyti ataušusius akmenis.
– Pakankamai geitai ir lengvai montuojama, sąlyginai nedidelio svorio todėl nereikia įrenginėti pamato.

Žinoma nieko nėra pasaulyje tobulo ir tokios krosnelės turi trūkumų. Svarbiausias jos trūkumas kad įkaitęs iki raudonumo metalas išdegina deguonį. Pačioje garinėje pradeda trūkti oro to pasekoje pradeda džiūti burna bei akys ir gali skaudėti galvą. Po tokios pirties gali traiškanoti akys ir kitą dieną būti nemalonūs pojūčiai. Tokiose garinėse geriausias klimatas buna tada kai yra įrengtas pastovus oro drėkinimas. Tada išvengiama nemalonių pojūčių. Be to jei statoma tokia krosnelė pagrindinė taisyklė kuria reikia vadovautis tai neturi likti pliko metalo garinėje. Geriausia metalinę krosnelę apmūryti plytomis ir įrengti dagti. Su tokiu krosnelės įrengimu atsiranda galimybė reguliuoti temperatūrą, atidarant arba uždarant dangtį.

Šiais laikais žmonėms pirtis yra svarbus darnaus gyvenimo ir kruopštaus požiūrio į savo sveikatą, komponentas. Galimybė išsimaudyti garinėje pirtyje yra malonumas, kurio sunku atsisakyti ir kuris visiškai priklauso nuo krosnies.

Pirmosios pirtys buvo kūrenamos juodai. Vadinamos dūminės pirtys. Jos yra naudojamos ir iki šių dienų. Didžiausias tokių pirčių trūkuma tai suodžiais nudengta garinė. Norint švariai išsimaudyt po kūrenimo tekdavo ilgai plaut ir valyt garinę. Krosnį atstodavo kampe sukrauta akmenų krūva po kuria buvo kūrenama ugnis.

Dūminės krosnys

Dūminė pirtis, dar vadinama,,juoda pirtis”, yra senovinė lietuvių tradicija, išlikusi iki šių dienų. Tai unikalus ir išskirtinis lietuvių kultūros bruožas, kur pirties šildymas vyksta per dūmus, kurie skverbiasi per akmenis į patalpas ir juos šildo. Tokiose garinėse dūmai išeina per praviras duris.

Kas tai yra dūminė pirtis? Iš esmės tai didelė patalpa kurioje suorganizuota didelė laužavietė, virš kurios sukrauti dideli akmenys. Buvo ir mažesnių akmenų duriuos, jiema įkaitus, įmesdavo į bačką su vandeniu. Tai darydavo tam, kad turėti karšto vandens apsiprausimui. Žinoma tai ne pati švariausia vieta apsiprausti, bet anksčiau manydavo, kad dūmai dezinfekuoja patalpą.

Dūminės pirties istorija
Dūminės pirtys Lietuvoje turi ilgą istoriją. Jos buvo naudojamos jau prieš kelis šimtmečius. Pirties statyba dažnai buvo susijusi su gamtos ištekliais – malkomis, medžiu ir akmenimis. Dūminės pirtys buvo ypač populiarios kaimo vietovėse, kur gyvenvietės buvo nutolusios nuo miestų ir šiuolaikinių patogumų.

Kaip veikia dūminė pirtis?

Dūminės pirtys turi savo įpatingą šildymo sistemą. Akmenys užkaista deginant malkas, dūmai praeina per garinę. Tokios pirties krosnis buvo statoma taip, kad kuo labiau prailginti dūo kelią laukan.

Tokios pirtys dažniausiai nebūdavo asmeninio naudojimo, tai buvo kaimo pirtys kurias prižiūrejo, kūreno ir naudojosi visas kaimas. Pirties grindys ir sienos, pagamintos iš medžio ir akmens, įkaista nuo dūmų ir ilgą laiką išlaiko šilumą.

Dūminės pirties privalumai

– Sveikatingumas: Dūminė pirtis turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Ilgas dūmų poveikis ir šiltas oras padeda atpalaiduoti raumenis, gerina kraujotaką ir stimuliuoja odos poras, todėl ji padeda atsikratyti toksinų.
– Aromaterapija: Dūmai suteikia pirties aplinkai ypatingą aromatą, kuris turi raminantį ir atsipalaiduojantį poveikį. Tai skatina geresnę pirties patirtį ir padeda nusiraminti.
– Atmosfera: Dūminė pirtis sukuria ypatingą atmosferą, primenančią senovės tradicijas. Tai vieta, kur galima pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir pasimėgauti natūralia ramybe.

– Dešrų ir lašinių rūkenimas: Tokiose pirtyse visas kaimas kabindavo mėsas, dešras ir lašinius. Tai buvo vienas iš būdų išlaikyti produktus ilgesnį laiką.

Nepaisant savo privalumų, dūminė pirtis turi ir tam tikrų trūkumų. Vienas iš jų – ilgas kūrenimo procesas. Pirtį reikia kūrent pusė dienos. Taip pat, dėl dūmų, reikia užtikrinti tinkamą ventiliaciją ir pasirūpinti, kad pirties aplinka būtų saugi ir komfortiška.

Dūminė pirtis yra unikalus ir svarbus lietuvių kultūros elementas, kuris išlaikė savo populiarumą dėl naudos sveikatai, natūralumo ir malonios atmosferos. Nepaisant šiuolaikinių pirties technologijų, dūminė pirtis išlieka kaip vertingas tradicinis pasirinkimas, leidžiantis atsipalaiduoti ir mėgautis senovinėmis tradicijomis.

Jau prieš tūkstantį metų skirtingos tautos turėjo įvairių pirčių ir jų procedūrų atlikimo būdų.

Prieš kelis šimtmečius labiausiai paplitusi rusiška pirtis buvo dūminė, pagaminta iš akmens ar molio.

Tuomet plyta buvo brangi medžiaga – ji buvo gaminama rankomis ir buvo prieinama tik labai turtingiems žmonėms.

Plėtojant pramoninius šios medžiagos gamybos metodus (ir pigesnes kainas) pradėjo atsirasti masyvi plytų krosnis.

Plytinės pirties krosnys

Mūrinė pirties krosnis yra protėvių tradicijų tęsinys, turintis šias savybes:

1.Dizainas. Patį krosnies vaizdą galima sutiki labai įvairų tiek formomis tiek ir medžiagiškumu. Pagrindinės dalys yra: pakura,akmenų erdvė, kaminas, ir pelenų erdvė (kamera, kurioje kaupiasi pelenai).
2.Charakteristika.Krosnis-indas akmenims, kurį galima uždaryti ir atidaryti. Akmenys naudojami kaip šilumos akumuliatorius, todėl pailgėja pirties procedūrų laikas.
3.Svoris. Jis gali siekti 2500–30000 kg. (priklausomai nuo garinės dydžio). Tokiai masyviai konstrukcijai būtinas pamatas.
4.Kuras. Krosnį kūrenti dažniausiai naudojamos malkos, tačiau galima kūrenti ir dujomis. Pirties krosnis iš plytų lemia du pagrindiniai parametrai: Matmenys (Dydis priklauso nuo šildomų patalpų kubatūros) ir konsrukcija.

Plytų krosnies privalumai ir trūkumai

Nesvarbu, kokios pelningos ir lengvai naudojamos metalinės krosnys, patyrę pirininkai, teikia pirmenybę patikrintoms plytų konstrukcijoms. Mūrinė pirties krosnis turi šiuos privalumus:

– Šilumos talpa. Krosnis gali iš laikyti šilumą 6-12 valandas ir šildyti keletą patalpų (priklausomai nuo vietos).
– Energetinė nepriklausomybė. Malkomis kūrena makrosnis yra ideali, jei nėra dujotiekio ir per silpnas elektros tiekimas.
– Taupomos lėšos. Nereikia vesti dujų vamzdžių ar traukti laidų, o tada mokėti sąskaitas. Malkos bus kurkas pigesnės (ypač jei jas pasiruošite patys).
– Komfortas. Šios krosnys gamina sodrų, bet nenuplikantį (lengvą) garą ir švelnią šilumą. Garinės atmosfera neapsunkina kvėpavimo ir yra ideali tiems, kurie mėgsta dažnai ir skoningai pasipirinti.
– Draugiškumas aplinkai. Tiek plyta, iškurio spastatyta krosnis, tiek malkos yra aplinkai nekenksmingos medžiagos- saugios sveikatai.
– Dizainas. Yra tikri krosnies meno šedevrai su nuostabia architektūra ir apdaila.
– Pirties ruošimo ritualas užtrunka nemažai laiko bet paverčia tokią dieną įpatinga.
– Plytinė krosnis skleidžia minkštą šilumą, kuri yra maloniausia ir jaukiausia žmonėms.

Plytinės krosnys praranda kitus dizaino sprendimus dėl tam tikrų trūkumų:

– Vykdymo sunkumai. Mūro procesas turi niuansų, ir nėra lengva rasti kompetentingą krosnininką.
– Dydis. Didžioji krosnies dalis suvalgo brangų garinės plotą.
– Kaina. Krosnies malonumas nėra pigus: reikia įrengti pamatą, įsigyti aukštos kokybės plytų ir sumokėti už meistro paslaugas.
– Laikas. Krosnis ir garinė įšildinėja ilgai.
– Priežiūra. Reikia sistemingai valyti pelenų erdvę ir periodiškai valyti kaminą.

Projekto sauga

Prie krosnies esančius degius paviršius būtina tinkamai izoliuoti. Kad pirties procedūros būtų saugios, turi būti įvykdyto skelios sąlygos:

– Pamatas. Reikalingas patikimas pamatas, kuris įrengtas pagal tam tikras taisykles.
– Dūmtraukis. Vamzdis eina per lubas, grindų elementus ir stogą. Tvarkant kaminą, būtina ne tik apsaugoti gretimus paviršius nuo kaitinimo, bet ir išlaikyti garinės sandarumą. Kaminas nuo visų pastato element turi būti atskirtas tarpu, užpildytu ugniai atsparios medžiagos sluoksniu.
– Krosnies vieta. Paprastai medinės sienos turibūt psaugotos nuo karščio.
– Izoliacija. Sieną už krosnies apsaugo plytų mūras ar izoliaciniai lakštai (vermikulitas, kalcio silikatas). Priešais pakurą ant grindų klojamas metalinis lakštas (10 mm storio), apsaugantis nuo liepsnos skriejančių anglių.

Krosnies medžiagos: ko ir kiek reikia

Mūrui tinka plyta, kuri gali atlaikyti temperatūos pasikeitimus. Yra dvi gana tvirtos, ugniai atsparios plytųr ūšys:
Šamotinė plyta. Ugniai atspari medžiaga, kreminė gelsva, atlaiko ugnį iki 1400 ° C, neprarasdama stiprumo. Tokia plyta kaupia šilumą, nepakenkdama sau ir tuo pačiu turi didelę šiluminę inerciją (ji lėtai įkaista ir atvėsta). Paga parametrus ji pranoksta kitas rūšis, tačiau taip pat kainuoja daugiau, todėl jos daugiausiai naudojamos pakuros mūrijimui. Tvirtos raudonos, rudos ar gelsvos plytos, pažymėtos M (bent M150). Iš jų yra išdėstytas korpusas, kaminas ir dekoratyviniai krosnies elementai.

Be plytų, reikės kitų medžiagų ir įrankių:

– Mūros kiedinys. Susideda tik iš molio ir smėlio. Jam nenaudojamas cementas, kuris kaitinant trupa ir galiausiai sukelia mūro sunaikinimą.
– Krosnių furnitūra. Naudojamos ketaus durys, plieniniai indai vandeniui ir akmenims, ardeliai (grotelės), visokie gaminiai. – Šilumos izoliatorius. Tinka bet kokia medžiaga, kuri gali atlaikyti iki 1200 ° C temperatūrą – pavyzdžiui, bazalto kartonas ar keraminė vata.

Kiekviena mūrinė pirties krosnis yra kūrinys. Nepriklausomai nuo pasirinktos konfigūracijos, krosnis yra pastatyta pagal nustatytą tvarką, nuo pamatų iki kamino ir apdailos. Pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad ji neruktų ir efektyviai šildytų garinę.

Krosnies projektas (dydis ir konfigūracijos ypatumai) parenkamas iš anksto rengiant pirties projektą. Pasirinkus projektą, sudaromas krosnies statybos planas pagal kurį galima ruošti pagrindą.

Krosnies vietą, konfiguracija ir kaminą geriausia numatyti prieš statnt pastatą, taip galima išvengti vairių problem susijusių su pastato konstrukcijomis. Krosnies pamatas turetų būti ne mažesnis nei 40-
50 cm. iki neliesto grunto arba reikia montuoti polinius pamatus.

Mūrinių pirties krosnių keletas technologijų:

– I.V.Kuznecovo pirties krosnys. Jose ugnis per akmenis eina iš apačios į viršų. Dėl įpatingų kanalų ir oro padavimų krosnis išdegina suodžius ir lieka tik švarūs akmenys.
– ,,Apversta ugnis” išradėjas Sergei Ziukin, sugalvojo ne tik paduoti antrinį orą bet ir apversti ugnį. T.y.ugnis iš pakuros kyla į viršų ir tik paskiau leidžiasi per akmenis ir juos kaitina.
– ,,Universali’’ mišri krosnis tarp pirmojo ir antrojo išradėjas Nikolajus Sinotovas. Deja tokio projekto kol kas neteko man pastatyti
– Vasiljevo pirties krosnis taip pat turi sudėtingų detolių, viena iš jų reaktyvinis dūmų degiklis
– Horizontali pirties krosnis. Ugnis per akmenis eina iš viršaus. Ji užima daugiau ploto garinėje , bet yra nedidelio aukščio. Privalumas- užpylimas ant akmenų iš viršaus.

Visos šios krosnys kaitina akmenis tiesiogine ugnimi, t.y. ugnis praėjusi tam tikrą kelią keliauja per akmenis o tik paskiau patenka į kanalus ir į kaminą. Kaitinant akmenis tokiu būdu akmenys įkaista smarkiau nei bet kokiu kitu.

Egzituoja ir mūrinė- pastovas veikimo pirties krosnis. Iš esmės technologiškai ši krosnis panaši į prieš tai išvardintas, bet akmenys dedami į specialų baką, ir akemnys neturi tiesioginio sąlyčio su
ugnimi.

Pirties krosnys – istorija

Pirties krosnių istorija siekia senovę. Jau senovės civilizacijose, tokiuose kaip Egiptas, Roma ir Graikija, buvo naudojamos šilumos generavimo sistemos, skirtos kūno valymui ir atsipalaidavimui. Lietuvoje pirtis buvo itin svarbi socialinė ir kultūrinė vieta. Jos atsiradimas ir tobulėjimas susijęs su būtinybe užtikrinti šilumą, taip pat
su higienos, atsipalaidavimo ir gydymo tradicijomis.

Lietuvoje pirtis – tai ne tik higienos, bet ir dvasinės atsinaujinimo vieta. Tradicinės krosnys čia buvo statomos iš akmens arba plytų ir kūrenamos medienos malkomis. Krosnys buvo įvairių tipų – nuo paprastų, kurių pagrindinė funkcija buvo šildyti orą ir vandenį, iki sudėtingesnių sistemų, kurios galėjo sukurti tūkstančius
metų puoselėjamą unikalią pirties atmosferą.

Pirties krosnių tipai:

Pirties krosnys šiuo metu gali būti labai įvairios – nuo tradicinių krosnių, kūrenamų malkomis, iki modernių elektrinių ir dujinių krosnių. Kiekviena iš šių technologijų turi savo privalumų, pritaikymą ir tam tikras unikalias savybes.

1. Tradicinė malkomis kūrenama krosnis

Šią technologiją ir panaudojimą apkalbėjome prieš tai

Pagrindiniai privalumai:
Tradicinė, autentiška pirties atmosfera.
Natūralus šilumos ir garo reguliavimas.
Akmenų šilumos kaupimas ir palaikymas.

Trūkumai:
Ilgesnis įkaitimo laikas.
Reikia nuolat kūrenti
Reikia nuolatinės priežiūros ir patirties.
Malkų pirkimo ir sandėliavimo poreikis.

2. Elektrinės krosnys
Elektrinės pirties krosnys tapo populiarios dėl savo paprastumo ir patogumo. Jos naudojamos tiek tradicinėse, tiek moderniose pirtyse, ir dažniausiai yra šildomos per elektrinius elementus. Tokios krosnys gali
greitai sušildyti pirtį, o šilumos reguliavimas yra itin paprastas. Elektrinės krosnys dažnai naudojamos dėl įpatingo patogumo, kuris leidžia sušildyti akmenis net kai esi kitur.

Pagrindiniai privalumai:
Greitas šildymas.
Lengvas šilumos reguliavimas.
Neturi su dūmais susijusių problemų.

Trūkumai:
Gali būti brangios eksploatuoti dėl elektros energijos sąnaudų.
Reikia prieigos prie elektros tinklo.

3. Dujinės krosnys

Dujinės krosnys yra mažiau paplitusios. Šios krosnys veikia dujomis, ir jų šilumą galima reguliuoti naudojant dujų slėgio reguliatorių. Jos greitai pasiekia reikiamą temperatūrą ir veikia panašiai kaip elektrinės
krosnys, galima per nuotolį reguliuoti.

Pagrindiniai privalumai:
– Greitas šildymas.
– Paprasta priežiūra.

Trūkumai:
– Reikia dujų tiekimo infrastruktūros.
– Galimas pavojus dėl dujų nuotėkio.

Pirties krosnys ir jų panaudojimas

1. Tradicinė pirtis
Lietuvoje, Suomijoje, Rusijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse pirtis vis dar yra svarbi kultūrinė ir socialinė vieta. Pirties krosnys čia naudojamos ne tik atsipalaidavimuiar bendravimui, bet ir kaip priemonė pagerinti sveikatą, gerinti kraujotaką, išvalyti organizmą nuo toksinų. Garai, susidarantys nuo karštų akmenų, taip pat turi terapinį poveikį kvėpavimo takams.

2. SPA ir sveikatingumo centrai
Šiuolaikiniai SPA ir sveikatingumo centrai dažnai turi įvairias krosnis ir saunas, skirtas įvairių rūšių terapijoms, pavyzdžiui, infraraudonųjų spindulių saunoms, kurios turi naudos odai ir raumenų atsipalaidavimui. Pirties krosnys naudojamos tiek kaip dalis bendros atsipalaidavimo patirties, tiek kaip dalis detoksikacijos ir sveikatingumo procedūrų.

3. Privačios pirtys
Nemažai žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse arba turintys nuosavus namus, turi privačias pirtis. Tokiose pirtyse dažnai naudojamos tradicinės malkomis kūrenamos krosnys, kurios padeda sukurti autentišką ir jaukią atmosferą. Šiuolaikinės privačios pirtys dažnai pasižymi ir moderniais sprendimais, pavyzdžiui, elektrinėmis krosnims arba dideliais akmenimis, kurie palaiko šilumą ilgą laiką.

Pirties krosnys yra svarbi pirties dalis ir turi ilgą istoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su žmogaus poreikiu atsipalaiduoti, puoselėti sveikatą ir mėgautis šiluma. Technologijų tobulėjimas leido pirties krosnims tapti vis patogesnėmis ir efektyvesnėmis, o pasirinkimas tarp tradicinių ir šiuolaikinių krosnių leidžia žmonėms pasirinkti sprendimus, kurie geriausiai atitinka jų poreikius.

Akmenys pirtyje

Akmenys, naudojami prityse, yra svarbus žmogaus istorijos ir kultūros elementas. Jie ne tik tarnavo kaip statybinė medžiaga, bet ir buvo naudojami įvairiose ritualinėse, gydomosioms ir praktinėse veiklose. Skirtingų akmenų rūšių įvairovė, jų savybės ir paskirtis priklausė nuo geografinės vietovės, klimato sąlygų ir kultūrinės tradicijos. Žemiau aptarsime keletą pagrindinių akmenų, naudojamų prityse, rūšių, jų savybes ir paskirtį.

1. Žadeitas:

Tai ne vulkaninės kilmės pusbrangis akmuo (iki šiol vadinamas “imperatoriškuoju akmeniu”), turintis unikalių savybių, retas, gražus. Mūsų žadeitas žalios arba pilkšvos spalvos, jo ištekliai pasaulyje yra riboti, jis nereaguoja su rūgštimis, išgrynina aplinkos orą, išgaunamas rankiniu būdu. Ilgaamžiškesnis palyginus su kitais akmenimis pirčiai, saunai. Įrengiant, pertvarkant, statant pirtis, žadeitas, ypač populiarus akmuo. Užpylus vandens ant įkaitinto žadeito akmens, nesusidaro jokio matomo garo, nedega rankos, veidas, nereikia kepurės, turi gydomųjų savybių, išsiskiria silicio rūgštis. Mokslas jau pripažino, kad gydymui akmenimis naudojamas žadeitas žmogaus organizmą veikia raminamai ir stabilizuojamai. Optimalus pirčiai ar saunai reikalingo imperatoriškojo akmens kiekis gali tarnauti ne vienai kartai, nes šis unikalių savybių akmuo yra ilgaamžis.

2. Muilo akmuo:
Muilo akmuo arba Talkochloritas dėl savo unikalių savybių laikomas vienu geriausių akmenų pirties krosnelėms. Jis tankus ir sunkus, todėl sukaupia daug šilumos. Muilo akmuo pasižymi labai maloniu šiluminiu spinduliavimu, o dėl savo specifinės monolitinės struktūros, bei šiluminio laidumo turi unikalią savybę – labai greitai sugerti šilumą ir ją išlaikyti labai ilgą laiką pamažu išskiriant į aplinką. Tuo pačiu metu muilo akmuo sukaupia labai daug šilumos, net 2,5 karto daugiau negu pečiaus plytos ir lengvai perneša daug įkaitimo iki 1200C.

3.Avietinis Kvarcitas
Avietinis kvarcitas (Crimson) – tai natūralus akmuo. Jo sudėtis yra beveik grynas (98%) kvarcas, vienalytis. Savo fizinių ir mechaninių savybių dėka yra labai tvirtas, atsparus trinčiai, atsparus aukštai ir žemai temperatūrai, mažai obsorbuoja vandens, ilgaamžis, todėl naudojamas kaip pirčių akmuo. Didelis tankis ir mažas terminis laidumas duoda maksimalų šilumos efektyvumą per ilgesnį laiką, kas labai svarbu pirtyje. Akmenys iš kvarcito skirti akumuliuoti šilumą saunose ir pirtyse. Įkaitinti akmenys šildo orą, sienas, lubas garinėje pirtyje, saunoje. Dėka aukštos akmenų temperatūros, užpilus vandens ant jų susiformuoja drėgnas, malonus ir lengvas garas, kuris įkaitina besimaudančius pirtyje. Avietinis kvarcitas, atsižvelgiant į medicininius tyrimus, turi daug gydomųjų savybių – sureguliuoja kraujo spaudimą, pašalina diskomfortą, kurį sukelia oro sąlygų kaita, padeda esant nugaros skausmams ir t.t.

4.Gabro diabazas
Gabro diabazas – tai juodas, neturintis porų, ekologiškas ir jokių medžiagų neišskiriantis akmuo. Labai gerai įkaista ir greitai atiduoda šilumą, ilgai nesuskyla.

5.Olivinis diabazas
Olivinis diabazas 5-10 cm. arba 10-15 cm. Tai pirties akmenys iš Olivine – Diabazo. Kieti ir ekologiškai švarūs akmenys pirčiai. Gamtiniai olivino diabazo akmenys pasižymintys puikiomis šilumos akumuliacijos ir šilumos laidumo savybėmis.

6. Bazaltas
Bazaltas yra uolienų rūšis, susidarantis iš vandenynų dugno arba vulkaninėse vietovėse. Tai tamsus, labai tvirtas ir tankus akmuo, kuris dažnai naudojamas keliams, tiltams ir kitoms konstrukcijoms, kur reikia ypatingos atsparumo. Bazaltas taip pat naudojamas gaminant įvairias grindinio akmenų formas, akmenines sienas, kapų dangčius. Jo atsparumas šalčiui ir drėgmei yra labai vertinamas statyboje Bazinė efuzinė magminė uoliena. Bazaltas yra labiausiai paplitusi magminė uoliena Žemėje. Daugiausia bazalto formuojasi vidurio vandenyniniuose gūbriuose, kur vyksta žemės plutos priaugimas, plitimas. Čia jis formuoja vandenyninę Žemės plutą. Bazaltas susidaro dalinai išsilydant kitoms magminėms uolienoms.

7. Nefritas:

Tai labai geras pasirinkimas pirtyje. Pusbrangis akmuo puikiai išlaiko šilumą ir turi didelę saugumo ribą. Nefritas yra labai gražus ir puikiai papildys bet kurios pirties interjerą. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad akmuo
nebūtinai turi žalsvą atspalvį, jis taip pat gali būti rausvas, rusvas arba beveik juodas: tai priklauso nuo magnio ar geležies priemaišų buvimo nefrito sudėtyje.

8. Baltasis kvarcas
Gražus baltas akmuo puikiai atrodo krosnyje: kai kurie pirties mėgėjai jį vadina „karštu ledu“, nes kaitinamas jis švyti, tapdamas panašus į ledo kristalą. Deja, kvarcą vargu ar galima pavadinti praktišku pasirinkimu, nes jis nėra labai atsparus karščiui ir rekomenduojamas naudoti tik atviro tipo (metalinėse) pirtyse.

9.Dunitas:
„artimas žadeito giminaitis“, tačiau jame yra daugiau silicio dioksido ir jis (galbūt dėl ​​šios priežasties) yra pigesnis. Tai karščiui atsparus akmuo – „darbinis arkliukas“ ir nepasižymi jokiomis neįprastomis savybėmis. Juo galima pildyti bet kurią pirties krosnį.

10. Rodingitas:
Tai metamorfinė uoliena, kurią nepatyrę pirkėjai kartais painioja su brangesniu žadeitu. Maudytis garų pirtyje su rodingito akmenų užkrova, reiškia stiprinti imuninę sistemą, taip pat kraujotakos sistemą, širdį ir plaučius. Patvarus, tvirtas, patikimas akmuo, ilgai tarnaujantis. Kaitinamas jis mažai plečiasi, o vėsdamas mažai susitraukia, todėl nėra linkęs įtrūkti. Akmenų įvairovė prityse yra labai didelė, ir kiekvienas akmuo turi savo unikalių savybių bei paskirtį. Nuo tvirtų ir atsparių granitų iki žėrinčių opalų, akmenys buvo naudojami įvairiose srityse – tiek kasdieniuose darbuose, tiek ritualinėse ir gydomosiose praktikose. Akmenų pasirinkimas priklausė nuo jų savybių, aplinkos ir kultūrinių tradicijų, tačiau bendras jų tikslas buvo sukurti tvirtą, ilgaamžį ir estetiškai patrauklų produktą.

Vantos pirtyje

Vantos pirtyje – tai specialūs įrankiai, pagaminti iš medžio ar krūmų šakų, kuriais atliekamas masažas arba kūno plakimas per pirties procedūrą. Vantos padeda sustiprinti kraujotaką, atpalaiduoti raumenis, pagerinti odos būklę ir netgi gali turėti atpalaiduojantį poveikį psichikai.

Vantos naudojimas pirtyje nėra būtinas ir priklauso nuo tradicijų, regiono bei asmeninių pageidavimų. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje ar slavų šalyse, vantos naudojimas yra įprasta praktika, tačiau kitose šalyse ir kultūrose pirtyje jų gali nebūti. Kitose šalyse būna naudojama speciali vėduoklė ar burė ant dviejų pagalių, juos naudoja tam, kad paskirstyti karštą orą garinėje. Tiesa, kai kuriose pirtyse vantos būna pagamintos iš įvairių medžių šakų, kaip ąžuolas, beržas ar eglė, ir pasirinkimas priklauso nuo norimo efekto – pavyzdžiui, ąžuolas padeda stiprinti kūną, o beržas – ramina.
Ar tau patinka pirties procedūros su vantomis, ar labiau mėgsti kitokį poilsį?

Vantos būna įvairios, priklausomai nuo naudojamų medžių šakų ir jų savybių. Kiekviena vanta turi skirtingą poveikį tiek odai, tiek organizmui. Štai populiariausios vantos, kurios naudojamos pirtyse:

Beržinė vanta – tai viena iš populiariausių vantų. Beržas turi švelnų, bet veiksmingą poveikį: jis ramina ir atpalaiduoja, mažina stresą, gerina kraujotaką. Be to, beržinės vantos turi antiseptinių savybių ir gali padėti
gydyti odos problemas.

Ąžuolinė vanta – ši vanta dažnai naudojama dėl savo stipresnio poveikio. ąžuolas gerina kraujotaką, tonizuoja odą ir raumenis, taip pat padeda stiprinti organizmą. Ji tinka tiems, kurie mėgsta intensyvesnį masažą.

Eglinė vanta – eglės šakos pasižymi dezinfekuojančiomis ir antiseptinėmis savybėmis, o jos kvapas turi raminantį poveikį. Eglinės vantos tinka tiems, kurie nori atsigauti po intensyvių treniruočių ar stipraus nuovargio.

Pusiau žolinių ir medžių šakų vanta – tai įvairių žolinių augalų, kaip mėtų, ramunėlių, čiobrelių, bei medžių šakų derinys. Toks mišinys gali turėti papildomą gydomąjį poveikį, pavyzdžiui, ramina nervų sistemą, palengvina kvėpavimo problemas ar atgaivina odą.

Lazdyno vanta – mažiau dažna, tačiau kartais naudojama. Lazdyno šakos pasižymi stipresniu poveikiu ir gali padėti atstatyti raumenų tonusą bei pagerinti kraujotaką.

Šluotinės vantos – tai vantos, pagamintos iš įvairių šluotų augalų, tokių kaip šluotos arba netgi grikių šluotos.

Jos naudojamos švelnesniam poveikiui ir kartais būna naudojamos vaikams ar žmonėms, kurie nori švelnesnio masažo.

Renkantis vantą, svarbu atsižvelgti į asmeninius poreikius: jei nori intensyvesnio poveikio – rinkis ąžuolą, jei raminančio – beržą arba eglę. Ar tu dažnai lankaisi pirtyse ir naudoji vantas?