Medis – tai dažniausiai didelis daugiametis, lapus metantis ar visžalis sumedėjęs augalas. Medžių masyvai vadinami miškais. Medžiai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Nors nėra nustatyto minimalaus aukščio, paprastai medžiams priskiriami aukštesni nei 6 m augalai, turintys iš kamieno atsišakojusias antrines šakas. Tačiau ir bonsai laikomi medžiais, nors ir nesiekia nė metro aukščio. Tai viena iš savaime atsinaujinančių kuro šaltinių. Medienos struktūa:

Malkų pasirinkimas

Nuosavų namų gyventojai žino, kad be malkų išsiversti labai sunku – ne visi turi galimybę namus šildyti dujomis. Be to, sąskaitose už šildymą nuo šio būdo atsiranda įspūdinga suma. Jei išsiaiškinsite, kokios malkos suteikia daugiau šilumos, galėsite šildytis be didelių išlaidų.

Sausos ar drėgnos malkos Nepriklausomai nuo to, kokias malkas pasirinksite patalpai šildyti, visada naudokite sausas malkas. Priežastis paprasta – mediena gali sugerti iki 50 proc. drėgmės, o jos kiekis lemia jos šilumos laidumą.

Pavyzdžiui, turite vieną kilogramą palyginti sausų malkų, kurios yra maždaug 25 proc. drėgnos. Jei pradėsite jas deginti, jos suteiks 3300 kilokalorijų šilumos. Jei drėgnumas būtų 30 proc., kieto kuro kaloringumas būtų 3 000 kilokalorijų. Tai aiškiai parodo, kokios malkos geriausiai tinka krosniai – kuo didesnis drėgnumas – tuo mažiau šilumos atiduoda. Naudodami sausas, o ne drėgnas malkas, šilumos kiekį padidinsite perpus.

Tačiau yra vienas niuansas, susijęs su tuo, kokios malkos dega ilgiausiai. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet drėgnos malkos degs ilgiau nei sausos, nors jos blogiau atiduoda šilumą. Taip yra todėl, kad jos sveria daugiau. Tačiau tik dėl drėgmės – iš jos nėra jokios naudos šilumos atidavimui. Neišdžiūvęs pagalys šnypščia ir dūmija, išskirdamas garus ir sumažindamas šilumos atidavimą.
Didžiulis šilumos energijos kiekis išeina būtent tam, kad išgarinti drėgmę, todėl malkos atiduoda mažiau šilumos.

Jei išsiaiškinsite, kokios malkos suteikia daugiau šilumos, galėsite šildytis be didelių išlaidų. Neskaldytos malkos-rąsteliai dega gerokai ilgiau bet išskiria mažiau šilumos, ir juos gali įdėti tik į įkaitusią pakurą. Kelis kartus paeksperimentavus, gana lengva suprasti, kurios malkos geriau skleidžia šilumą. Pirmaujančią poziciją užima ąžuolinės, antroje vietoje – beržinės. Tačiau verta suprasti vieną paslaptį – šilumą atiduoda malkų svoris, o ne jų tūris. Tai reiškia, kad plonų šakelių krūva duos tiek pat šilumos, kiek ir vienas didelis rąstas. Taip pat krosniai ar katilui šildyti galite drąsiai naudoti obuolių, kriaušių ar slyvų medieną. Kartu su beržo ir ąžuolo malkomis jie gali duoti beveik tiek pat šilumos iš tūrio vieneto, kiek ir mažai kaloringos anglys. Be malkų arba kartu su jomis į krosnį ar katilą galite įmesti pluoštą šiaudų, taip pat saulėgrąžų, grikių ar žirnių lukštų. Tačiau šis variantas tinka tik tiems žmonėms, kurie krosnyje turi labai didelę degimo kamerą.

Malkų kaitrumas, kaloringumas, svoris Atrodytų bene svarbiausia iš malkų savybių yra kaitrumas. Taip daugelis iš mūsų vadiname malkų kaloringumą. Tai fizikinis dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Bet pasirausius įvairiuose žynynuose nesunkiai rasime, kad visų sausų malkų kaloringumas yra beveik vienodas – 4510 kcal/kg . Tačiau nevienodas malkų lyginamasis svoris, todėl daugiau informacijos gausim, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą, o 1 kubinį metrą (m3) malkų, arba kitaip – kietmetrį (ktm) medienos. Tai ypač svarbu žinant, kad malkos parduodamos ir perkamos tūriniais vienetais, o ne kilogramais ir tonomis.
Atsivertę 2002 m. gruodžio 10 d. aplinkos ministro patvirtintas „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles rasime lentelę ir jos aprašymą. Toje lentelėje medžių rūšis sudėję pagal orasausės medienos lyginamąjį svorį, gausime eilę, pagal kurią malkos skirstomos į malkų kaitrumo grupes:

Daugiau pasidomėjus išaiškėja kav visų malkų kaloringumas
beveik vienodas- 4510 kcal/kg, skiriasi tik jų tūris.

Norint paskaičiuoti kiek malkos gali išskirti šilumos taikom formulę 1000 kcal = 1.163 kW/h

Medienos svorį padauginę iš kaloringumo – 4510 kcal/kg, nesunkiai pasiskaičiuosite, kiek kilokalorijų perkate, pirkdami vienokias ar kitokias malkas ir kokia 1000 kcal kaina. Neužmirškite, kad realus išskiriamos šilumos kiekis labai priklauso dar ir nuo malkų drėgnumo. Nurodytas 12 – 15% drėgnumas pasiekiamas per 1,5 – 2 metus uždengtoje, gerai vėdinamoje (prapučiamoje) patalpoje.

Kietųjų lapuočių malkos

Ąžuolas. uosis, guoba, klevas, vinkšna, skroblas

Be jokios abejonės tai pačios kaitriausios malkos. Šios malkos nepamainomos centriniams, ypač didesnio galingumo užkraunamiems katilams. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakūros. Šios malkos sunkiai skyla (išskyrus uosį), ilgai džiūsta, sunkios net ir išdžiūvusios. Jos dega net ir žalios, tačiau reikėtų kūrenti tik sausomis, nes visos malkos, o ypač ąžuolinės, turi nemažai dervų. Degant šlapioms malkoms, dervos kartu su suodžiais apkimba katilo sieneles ir ėsdina metalą mūrą, dėl ko katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus. Taip pat teks dažnai valyti kaminą.

Paruoštas malkas sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje galima be nuostolių laikyti labai ilgai:
uosį, skroblą 3 – 4 metus, o kitas ir dar ilgiau, nes kietųjų lapuočių mediena atspari puviniams. Sausas uosines malkas kartais užpuola kirvarpos, kurios labai didelės žalos malkoms nepadaro, neskaitant to nepatogumo, kad malkose atsiranda kirvarpų susmulkintos medienos – medžio miltų, kurie byrėdami šiukšlina.

Beržas, juodalksnis, lazdynas

Nuo senų laikų beržinės malkos – vienos iš populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgiamos ir juodalksninės, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa, lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, dėl to beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos. Juodalksninės malkos šių trūkumų neturi, bet jų kaloringumas šiek tiek mažesnis. Iš lazdyno pagamintą medžio anglį senovėje naudodavo dūminio parako gamybai.

Ir beržinės ir juodalksninės malkos labai gerai skyla, o lazdyno dažniausiai ir visai skaldyti neprireikia.
Visos šios malkos suskaldytos greitai džiūsta, tačiau, kol nėra sausos, greit pūva, todėl net ir plonesnes reikėtų perskelti, kad jos greičiau džiūtų. Džiovinti reikėtų gerai vėdinant. Puviniui ardant medieną labai smarkiai mažėja malkų kaloringumas.

Ypač sunki ir tanki yra senų ruplėtų beržų priekelminės dalies mediena, o jei sunki, vadinasi ir kaitri. Tik viena bėda – šios beržo dalies kaladės baisiai sunkiai skyla. Mediena šioje vietoje būna plaušuota, garbanota ir susisukusi. Mažesnio kaloringumo lapuočių malkos Alksnis, drebule, liepa tuopa ieva Visos šios malkos dėl mažesnio kaloringumo priskiriamos III kaitrumo grupei, tačiau ir šios malkos yra gan populiarios, nes yra pigesnės ir turi kitų gerų savybių. Visos šios malkos labai lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksninės ir liepinės malkos yra neatsparios pūvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Išdžiovintos drebulinės malkos puviniui yra gan atsparios.

Jei malkinės stogas prakiuręs ir pro plyšį bėga lietaus vanduo, tai net per vieną vasarą toje vietoje baltalksninėse malkose gali įsiveisti puvinys. Šių malkų neverta laikyti ilgiau kaip du metus nes vėliau mažėja jų kaloringumas dėl sąveikos su ore esančia drėgme. Drebulė yra kaminų valytoja.

Vienas iš nedaugėlio būdų kaip saugiai ir patikimai išdeginti susikaupusius suodžius ir dervas, tai sukūrenti pilną pakūra sausų drebulinių malkų, esant pilnai krosnies traukai. Drebulinės malkos šį darbą atlieka bene geriausiai. Bent jau žymiai geriau už pirktinius miltelius.